Žvejojantiems Ilgio ežere nereikia nė sakyti, kad renkantis kuriame sektoriuje gaudyti, keturioliktasis tikrai yra vienas iš paskutiniųjų, ką sveiko proto žvejas rinktųsi. 🙂 Na, gal kiek perlenkiau, bet sektorius tikrai ne iš lengvųjų. Bent jau tokią nuomonę susidariau iš kalbų ir mažo kiekio laimikių nuotraukų ežero žvejų grupėje. O kaip yra iš tikrųjų?
Pasirinkau šį sektorių tik todėl, kad 13-ame gaudė geras metus nematytas draugas, o 12 buvo užimtas. Pats 14 sektorius mažokas, bet pasistačius palapinę aukščiau galėjome būti per labai patogų atstumą vienišiams karpininkams 🙂 Abu mėgstame ramybę, tylią žūklę ir maksimalų susikaupimą, kai laikas “dirbti”, tad manyčiau buvo labai geras išsidėstymas krante. Apie du stovus viename sektoriuje nebuvo nė kalbos. 🚷 Kadangi 15-ame sektoriuje niekas negaudė, stengėmės vienas kitam didelio spaudimo nedaryti ir, žinoma, dalinomės atradimais ir pastebėjimais, kas veikia ar neveikia. Buvo labai patogu turėti per šūktelėjimo atstumą pasiekiamą kaimyną pagalbai traukiant žuvį ar darant fotosesijas rytais.
Atvykau pirmadienio (liepos 14 dienos) antroje pusėje, o meškeres susimečiau gal tik apie 17 valandą. Gaudžiau iki penktadienio. Dugno atvykęs netyrinėjau, tik peržvelgiau Deeper Premium programėlėje dugno perkritimus ir atstumus. Gaudant Ilgyje dažniausiai išradinėti dviračio nereikia. Gal tik kiek patobulinti reaguojant į situaciją. Gaudoma ant taip vadinamų pirmos ar antros “brofkių”, kur dažniausiai bent kartą per parą žuvis praeina pro jūsų sektorių. Jums belieka ją užlaikyti ir išlaukti.
Taigi apie pradžią - atvykus paviršiuje matėsi nemažai žuvies, tad nenorėjau jos baidyti. Dar prieš važiuojant nusprendžiau, kad visas dienas ziginsiu. Nebuvau labai daug gaudęs ar pagavęs Zig sistemomis, tad “nedėkingą” sektorių nusprendžiau išnaudoti patirčiai kaupti. Juolab, kad pats sektoriaus aprašymas rezervacijos puslapyje leido suprasti, kad nelabai kito pasirinkimo ir turiu 🙂 Patys gale straipsnio galėsite pasakyti ar pasiteisino ;)
